meiles kalbos

AR ŽMONĖS KALBA SKIRTINGOMIS MEILĖS KALBOMIS?

Esu skaičiusi, kad pasaulyje egzistuoja 5 meilės kalbos. Ar iš tikrųjų yra taip, kad visi žmonės kalba skirtingomis meilės kalbomis? Ir tam, kad santykiuose visada būtų darna, meilė, aistra ir atsidavimas, reikia išmokt sutuoktinio meilės kalbą?

Penkių meilės kalbų idėja išpopuliarėjo kartu su Gary Chapman išleista knygele ,,Penkios meilės kalbos“. Knygelės autorius apibūdino penkis sutuoktinių elgesio būdus, kurie galėtų išreikšti meilę, tai: palaikymo žodžiai, laiko leidimas kartu, dovanos gavimas, paslaugos ir fizinis prisilietimas. Sunku būtų nesutikti su autoriumi, juolab, kad tą patį patvirtino ir mano pačios atliktas sutuoktinių porų tyrimas. Atklikdama fenomenologinį tyrimą Lietuvoje aš klausiau sutuoktinių, kaip reiškiasi meilė jų santykiuose ir gavau labai panašius rezultatus. Mano tyrime dalyvavusios poros teigė, kad meilė jų santykiuose reiškiasi kaip siekis būti kartu ar ką nors kartu veikti; partnerio teigiamų savybių pastebėjimas; dėkingumas vienas kitam; noras rūpintis vienas kitu ir suteikti malonumą (paslaugos, dovanos, staigmenos); pagarbus elgesys, atsakomybės prisiėmimas; įsiklausymas; atvirumas. Visus šiuos mylinčių žmonių elgesio ypatumus galima būtų pavadinti meilės prokalbėmis, kurias kiekviena pora susikuria savo, penkių meilės kalbų pagrindu. Tai teorija.

Pereinant prie praktikos svarbu būtų paminėti, kad meilės kalba, tai dar ne meilė. Mokėti meilės kalbą (kaip ir bet kurią kitą užsienio kalbą), tai dar nereiškia nei bendravimo nei meilės.  Pavyzdžiui, paanalizuokime meilės kalbą Nr. 3 – ,,Dovanos gavimas“. Dovanų dovanojimas gali reikšti ir meilę kitam žmogui, ir atsiprašymą, ir bandymą išpirkti savo kaltę, ir norą papirkti, siekiant kokios tai naudos sau. Kaip žinoti, kada ši ,,dovanos kalba“ reiškia meilę? Per dovanas meilė kalba tik tada, kai nėra jokio savanaudiškumo. Tai vienas iš meilės santykių kertinių bruožų – noras suteikti kitam malonumą, nesiekiant jokios naudos sau. Kada toks dovanojimas įmanomas? Kai yra ir kiti meilės buvimą liudijantys faktai: sutuoktiniai gerbia vienas kitą, yra atviri vienas kitam , rūpestingi ir linkę pasitarnauti. Išmokus tik dovanų dovanojimo kalbos, meilė nesusikuria.

Svarbu būtų pabrėžti, kad meilės kalba (-os) yra tik būdai meilei reikštis, pasirodyti. Meilės kalbos  niekada netaps tikromis,  gyvomis ir kitam suprantamomis, jei jos nebus maitinamos iš pagarbos, atvirumo, dėmesio vienas kitam šaltinių. Kodėl taip dažnai mes nesuprantame vienas kito meilės kalbos?  Todėl, kad paprasčiausiai vienas kito nepažįstame. Ir jei būtų verta ko mokytis, tai pirmiausia vertėtų išmokti pažinti vienas kitą. Pažinti – tai bent jau skirti vienas kitam laiko ir pasidomėti ,,Kaipgi tau sekasi, brangusis (-ioji)? ‘‘ , ,,Kaip tu šiandien jautiesi?‘‘. Poroms, siekiančioms santykių darnos, pirmiausia siūlau tiesiog  geriau susipažinti. Ir paaiškės tuomet, kad yra už ką vienas kitą gerbti, yra ir už ką padėkoti ir atsiprašyti; ir atvirumas nebebus toks baisus ir meilės kalba taps suprantamesnė. Juk taip dažnai ties skyrybų slenksčiu stovintys žmonės prasitaria: ,,Gyvenau tiek metų šalia, o kaip su svetimu žmogumi. Visiškai jos/ jo nepažįstu“.

Pabaigai, norėčiau papasakoti epizodą iš savo tyrimo. Vieno iš tyrime dalyvavusių vyrų paklausiau: ,,Iš ko tu supranti, kad žmona tave myli?“ . Vyras susimąstė ir lėtai ištarė: ,,Ji man tooookią kiaušinienę iškepa…“. Lengvai suglumusi žvilgtelėjau į šalią sėdinčią žmoną. O jos lūpose šypsena, akyse ašaros sužvilgo. Tokia štai jų meilės kalba. Kitiems gal keistai skambanti, bet jiems abiems suprantama kuo puikiausiai…

Užsiprenumeruokite mano straipsnius į el. paštą!

Klaida, pabandykite dar kartą.

Sėkmingai užsiprenumeravote, ačiū!

NAUJA MOTERŲ GRUPĖS PRADŽIA!

Spalio 6 d. moteris ir merginas kviečiu į naujos moterų grupės įvadinį susitikimą! Tai jau trečius metus vykstanti moterų grupė, kasmet turinti vis kitą pagrindinę temą. Remiantis vyraujančiomis užklausomis, šiuos metus skirsime santykių kūrimo menui.

  • Ačiū, Lina! O jūsų tyrimas taip ir liko toks neoficialus ar visgi kažkokį mini-darbą ir analizę šia tema tikslesnę esate atlikusi? 🙂