GIMINĖ UŽ MYLIOS, O KAIMYNAS UŽ TVOROS

Ilgą laiką stebėjausi vyresnių giminaičių įpročiu vis paklausti apie mano kaimynus. Kas tokie, ką veikia, kaip sutariam? Niekaip nesuprasdavau, iš kur toks domėjimasis nieko bendro su mumis neturinčiais žmonėmis. Koks gi skirtumas, kokie tie kaimynai arba ką jie veikia. Ir kaip su jais reikia sutarti, jei aš jų nepažįstu? Kaimynas, juk ne draugas? Juk mes kaimynų nesirenkame, mes tiesiog juos ,,gauname“ kartu su gyvenamąja vieta. Ir kokius gauname, šalia tokių ir tenka gyventi. Tačiau laikui bėgant ėmė aiškėti, kad kaimynai nėra tokie jau nereikšmingi mūsų gyvenimo užribyje egzistuojantys anoniminiai asmenys ir kad senyvi žmonės ne vien iš tuščio smalsumo apie juos teiraujasi. Kaimynai yra svarbūs! Kaip svarbūs yra ir santykiai su kaimynais.

Kodėl santykiai su kaimynais yra svarbūs?

Viena kaimyno ir santykių su kaimynu svarbos priežastis ta, kad kaip sakoma lietuvių liaudies patarlėje: ,, Giminė už mylios, o kaimynas už tvoros“. Ką patvirtina ir dažno mūsų realybė: arčiausiai mūsų gyvena ne draugai, ne giminaičiai, net ir ne bendradarbiai, o tiesiog (!) kaimynai. Visiškai svetimi, niekaip su mumis nesusiję žmonės, visiškai atsitiktinai atsiradę itin artimoje aplinkoje. Ir būtent šitie, arčiausiai esantys žmonės, yra realiausia mūsų pagalba, kai pritrūksta druskos, kai reikia pasaugoti vaikus, pašerti katiną, palaistyti gėles ar išimti laikraščius iš pašto dėžutės; kai sprogsta vamzdis ar sugenda mašina…
Kita kaimynų reikšmingumo priežastis nusakoma tokia patarle: ,,Blogas kaimynas kaip votis ant bambos“. Skaudžių istorijų apie blogus kaimynus galime prisiklausyti labai daug. Apie tai rašo laikraščiai, rodo televizija, girdime darbe, autobuse, draugų susiėjimuose. Tokių graudžių skundų, pasipiktinimų, nuoskaudų, neapykantos, beviltiškumo kupini pasakojimai apie savo kaimynus kuria visuomenėje įsivaizdavimą, kad ,,kaimynas“ – tai tiesiog dar vienas blogio ar kenkėjo sinonimas… Gal todėl žmonės vis dažniau linksta vengti kaimyniškų santykių, stengiasi su kaimynais neturėti jokių reikalų, nematyti jų ir negirdėti. Taip mėgindami apsisaugoti nuo ,,voties ant bambos“: nuo sunkių jausmų, įtampos, konfliktų, streso, kuriuos kelia blogas kaimynas.
Kokią poziciją ir kuo remiantis mes beužimtume kaimynų atžvilgiu, tai nekeičia fakto, kad su kaimynais mes neišvengiamai kuriame santykį. Blogą ar gerą, draugišką ar priešišką, bet visgi tai yra toks pat svarbus santykis, kaip ir su giminaičiais, bendradarbiais ar draugais. Ir nuo to santykio kokybės (kaip nebūtų apmaudu) didele dalimi priklauso mūsų gyvenimo gerovė. Būdamas geruose santykiuose su kaimynais žmogus turi ko paprašyti paslaugos ar pagalbos, pats gali būti naudingas, jaučiasi reikalingesnis, svarbesnis, ne toks vienišas, gyvena saugiau ir ramiau.
Prieš aptariant, kaip gi susikurti tą ramybės nedrumsčiantį ar net draugišką santykį su savo kaimynu, svarbu būtų išskirti kelis kaimyniško santykio ypatumus, tai yra apsibrėžti, kuo santykis su kaimynais ypatingas, lyginant jį, pavyzdžiui, su draugyste ar partneryste.

Kaimyniško santykio ypatumai

• Pirmiausia tuo, kad kaimynų mes nesirenkame, skirtingai nei draugų; likimas mums juos priskiria, duoda, padovanoja…
• Antra, kaimynai mums labai artimi. Ir fizine, ir socialine, ir psichologine prasme. ,,Kaimynai ir per sieną įveiza“, – sako lietuvių liaudies išmintis. Būtent kaimynai žino ir mato apie mus tokius dalykus, kuriuos galime nutylėti bendraudami su bendradarbiais ar nuslėpti nuo giminaičių. Kaimynas girdi kaimyno barnius už sienos, mato kada ir kokiame stovyje jis grįžta po vakarėlio; kaip elgiasi su savo vaikais, kaip dažnai eina į parduotuvę ir dar daug panašių, atrodytų, nereikšmingų buities dalykėlių, kurie labai iškalbingai ir tiksliai nusako bet kurios šeimos gyvenimo realybę. Pusserei, gyvenančiai Airijoje, gali pasakoti, kad puikiai sutari su savo vyru, bet būtent kaimynas mato tavo mėlynes ant rankų ir girdi riksmus už sienos.
• Trečia, su kaimynais pageidaudina palaikyti gerus santykius, vardan savo paties gerovės, ir nepaisant realių faktų apie kaimyniškas kiaulystes, skirtingai nei su giminaičiais, su kuriais susipykęs gali nesimatyti dešimtmečiais ir neskaudės dėl to galvos, su kaimynais tenka susitikti kiekvieną rytą.
• Kaimyniškos situacijos dviprasmiškumas (kaimynas yra atsitiktinis, visiškai svetimas, bet labai arti mūsų esantis žmogus) sukuria pačią palankiausią dirvą neigiamų jausmų perkėlimui. Kalbant paprasčiau, kaimynas yra labai patogus asmuo, į kurį galima nukreipti savo nemalonius jausmus: susierzinimą, neapykantą, panieką, – tai yra visa tai, kas netinkama savoje šeimoje ar santykiuose su giminaičiais. Su kaimynu galima kovoti, kurti ir realizuoti savo keršto planus, išlaisvinti savo gebėjimą reikšti pyktį ar neapykantą. Kaimynas tinkamas būti kaltu už mūsų prastą nuotaiką (ne ten pastatė mašiną, nelaiku pradėjo šienauti), už įtampą ir stresą (visą naktį leido muziką), už sugadintą nuotaiką (netaktiškai leptelėjo lifte). Dar kaimynas labai parankus asmuo pasilyginimui ir savo pranašumo įsivertinimui. Pavyzdžiui, lyginant su kaimynų vaikais, mūsų vaikai atrodo žymiai mandagesni ir protingesni; lyginant su kaimyno mašina, mano žymiai brangesnė; lyginat jų gyvenimo būdą, mes gyvename labai išmintingai ir padoriai… Išgyvenantiems menkavertiškumą ar kamuojamiems pavydo, kaimynai taip pat labai praverčia. Galima stebėti kaimynų apsirengimą, užimtumą, elgesį vienas su kitu ir nuolat rasti peno savo menkavertiškumo puoselėjimui ar pavydo jausmo stiprinimui.

Kaip šauksi – taip atsilieps

Tokie kaimyniško santykio ypatumai dažnai stipriai įtakoja mūsų nesėkmingas pastangas būti geruose santykiuose su kaimynais. Ką daryti, kad pastangos būtų sėkmingos ar bent jau sėkmingesnės? Juk turbūt kiekvienas, atsikraustęs į naują gyvenamą vietą, pirmiausia stengiamės būti mandagūs su kaimynais: pažindinamės, draugiškai sveikinamės, bandome kurti gerus santykius. Tik ne visada tos pastangos būna vaisingos…
Pažįstu žmogų (jis sutiko būti pavadintas Petru), kuris sutaria su visais kaimynais. Su bet kokiais kaimynais! Petrą, galima būtų pavadinti žmogumi, apskritai neturinčiu problemų su kaimynais. Jis visus pažįsta ir su visais randa bendrą kalbą. Pakalbina savo laiptinės ,,bomžą“, persitaria vienu kitu žodžiu su nuolat lange sėdinčia bobule, paklausia kaip sekasi kaimynui vairuojančiam taksi… Žino visų laiptinės kaimynų vardus ir net randa laiko stabtelėti, pakalbinti. Visada šis Petro gebėjimas man buvo mįslė… Smalsumas ir įsipareigojimas parašyti straipsnį apie santykius su kaimynais, – paskatino mane atidžiau patyrinėti, ką gi jis daro kitaip, ypatingai. Ko galima būtų pasimokyti iš jo? Pirmiausia, kas krenta į akis ir tai yra ganėtinai neįprasta mūsuose, -Petras niekada nieko neapkalba, tai yra neįsitraukia į jokius svarstymus apie tuos, kurių nėra šalia. Tiesiog tyli ir žvelgia mąsliai kur tai pro šoną, net jei kas imasi ,,teikti žinias“. Kitas Petro gebėjimas: jis niekada nemato nieko blogo kitame žmoguje, net jei anas akivaizdžiai blogai elgiasi. Tai yra, jis atskiria žmogų nuo žmogaus poelgio. Tarsi jam savaime suprantama, kad žmogus gali klysti, pasielgti kažkaip nepatogiai ar netinkamai kitam, gali sumeluoti, pasinaudoti, ,,pakiaulinti“, – bet visa tai žmogiška ir tai dar ne priežastis nebekalbėti ar nebepadėti, kai prašo. Vadovaujantis tokia nuostata, Petrui nekyla jokių asmeninių įsižeidimų ar nuoskaudų, dėl kurių jis nebegalėtų bendrauti. Dar vienas retas Petro gebėjimas – jis moka džiaugtis, jei kaimynui sekasi. Ir džiaugiasi atvirai, ne už akių. Ir dar jis niekada nieko nepavydi!
Yra tokia liaudies patarlė: ,,Kaip šauksi, taip atsilieps“. Petro atveju, šios išminties realizacija akivaizdi. Jo vidinės nuostatos, pamatinis nusiteikimas draugiškumui, nekonkuravimui, dėmesingumui kitam žmogui, – atsiliepia jam tuo pačiu. Kaimynai jo atžvilgiu itin geranoriški. Jokie pikti sumanymai, jei jie ir pasitaiko, prie jo tarsi ,,nelimpa“.

Kaip dar vieną pavyzdį, norėčiau papasakoti apie kitą žmogų, kuris pasidalino savo patirtimi su kaimynais. Mano kalbintas studentas, buvo mėgėjas vakarais gan garsiai klausytis muzikos. Kaimynams tas nelabai patiko, jie ėmė klijuoti jam prie durų skambučio kramtomos gumos gniutulus. Konfliktuoti nenusiteikęs mano pašnekovas pabandė ramiai kaimynų ,,dovanas“ šalinti, bet tas negelbėjo. Kasryt rasdavo vis naujas. Tuomet, jis ėmėsi priešingos taktikos, nusprendė prisijungti prie kaimynų kovos prieš save ir pats taip pat pradėjo klijuoti kramtomos gumos gniutulus sau prie durų. Kaimynai tą daryti liovėsi! Pateikiau šį pavyzdį, kaip dar vieną iliustraciją apie vidinio nusiteikimo įtaką santykiams su kaimynais. Šis vaikinukas išliko ramus, pasitelkė jumorą, nekovojo, bet pagelbėjo kaimynams kovoje prieš jų blogiečius. Toks solidarumas nuslopino kaimynų keršto troškimą, nes vėlgi suveikė kaimyniškų santykių taisyklė: ,,Kaip šauksi, taip atsilieps“.
Čia dar norėtųsi šiek tiek stabtelėti ir pagilinti šio dėsnio veikimo psichologinius aspektus. Kurdami santykį su kitu, nebūtinai su kaimynu, mes įnešame į šį procesą visą save. Tai yra, santykyje su kitu randa sau vietos visos mūsų savybės, jausmai ir nuostatos. Dabar įsivaizduokime, jei viduje nešiojamės didelę įtampą, ilgametes nuoskaudas ar neurotiškas baimes. Visas šis mūsų vidinio pasaulio ,,turtas“ stoja tarp mūsų ir kitų žmonių. Kaip jau minėjau aukščiau, kaimynai yra ypač tinkami asmenys realizuotis mūsų saviapgaulei. Būtent jie, gyvenantys taip patogiai arti, tampa tais, kuriuos padarome atsakingais už savo susierzinimą, pyktį ar įtampą. Mes nesame linkę suvokti, kad tie neigiami jausmai, kuriuos tariamai provokuoja mumyse kitų elgesys, yra tik mūsų pačių vidinių konfliktų ar baimių produktas. Kiti žmonės, kaimynai ypač, tiesiog atspindi mums mūsų pačių vidinę būseną.

Pateiksiu pavyzdį. Tarkime, jūsų kaimynai yra pasipūtę ir arogantiški, nesisveikina, ,,nemato“ jūsų draugiškumo ženklų. Jei jus tas erzina, jei jums kyla kokie tai nemalonūs jausmai kaimynų atžvilgiu, noras juo dėl to smerkti, niekinti ar keršyti, – tai reiškia, kad kaimynai tiesiog ,,dirba“ jūsų vidinio pasaulio veidrodžiu. Būkite sąžiningi ir paieškokite kur ir su kuo jūs elgiatės lygiai taip pat. Bet jei tas pats kaimynų elgesys nekelia jums jokių neigiamų jausmų, jums nedingsta noras juos suprasti ir būti jiems draugišku, – tuomet kaimynų ypatumai nėra jūsų. Toks paprastutis testas labai palengvintų gerų santykių su kaimynais palaikymą, sumažintų riziką įkristi į nuoskaudų liūną.
Kitas žingsnis į geresnius santykius su kaimynais – realūs veiksmai.

Moralinės teologijos profesorius James f. Keenanas pastebėjo, kad mes tapome itin linkę nesivarginti. Net ir santykiuose su kitais darome viską, kad tik nepasivargintume pasisveikinti, prisiminti kito vardą, skirti laiko, sukaupti dėmesį, pagelbėti, išklausyti… O norint gerų santykių, deja, reikia nebijoti pasivarginti. Pasivarginti ir pasveikinti, pavyzdžiui, kaimyną su Velykomis ir ne trumpąja žinute, o gyvai! Kiekvienas mūsų nori būti svarbus ir matomas. Net ir jūsų kaimynas.

Gerumo gesto tyrimas

Geruose santykiuose su kaimynais galioja toks abipusio altruizmo terminas. Kuomet daroma kitam kažkas malonaus, gero, naudingo, nesitikint jokios grąžos ar atlygio. ,,Savo gerumo aktais, gali nužudyti savo šlykščių kaimynų fantomus“ – tvirtina Amy Alcon. O padrąsinti tuos, kuriems pernelyg sunku padaryti kažką gero ir nesitikėti net ačiū, gali psichologo Dennis Regan atliktas tyrimas apie gerumo gesto poveikį. Tiriamieji buvo apklausiami su tyrimu nesusijusiomis temomis, viduryje apklausos tyrėjas pakildavo, netikėtai išeidavo ir grįždavo su dviem kolos stiklinėmis, vieną kurių lyg tarp kitko pasiūlydavo tiriamajam. Tyrimui pasibaigus, irgi lyg tarp kitko, paprašydavo tiriamojo asmeninės, su tyrimu nesusijusios paslaugėlės. Tiriamieji, kurie buvo pavaišinti kola, paslaugėlę suteikdavo mieliau. Psichologas įrodė, kad žmogui būdinga atsilyginti už paslaugą. Todėl norint gerų santykių su kaimynais verta pasivarginti ir investuoti savo laiko bei dėmesio, nes ,,kaip šauksi, taip atsilieps“.

Pabaigai dar svarbu būtų paminėti, kad geri santykiai su kaimynais, nereiškia jog privalomai turite bičiuliautis, draugauti, kartu švęsti visas šventes ar atvirai dalintis visomis savo gyvenimo smulkmenomis. Geri santykiai su kaimynais, reiškia, kad dėl santykių su kaimynais jūs neišgyvenate nei streso, nei įtampos, jaučiatės ramus ir saugus, bet kada galite paprašyti pagalbos ir pats esate pasiruošęs ją suteikti.

Taip pat geri santykiai su kaimynais nereiškia, kad jūsų jausmų skalė turi apsiriboti mandagumu ir švelnumu, o visą nepasitenkinimą reikia kaupti ir konservuoti. Žinoma, kad išgyvensite ir pyktį, ir gėdą arba kaltę, kartais jausitės įskaudinti ar patys įskaudinsite. Geri santykiai reiškia, kad šalia gyvenantiems leidžiate klysti, būti netobulais, nepatogiais, mokate atleisti, galite supykti ir pasidžiaugti, galite ir patys būti nepatogūs ir netobuli.

PRIEDAS
Patarimai, norintiems gerų santykių su kaimynais:
1. Pamirškite apkalbas. Niekuomet nesišaipykite ir nekritikuokite.
2. Apie kaimynus kalbėkite arba gerai, arba nieko.
3. Būkite dėmesingi kaimynų poreikiams.
4. Nedemonstruokite savo pranašumo.
5. Gebėkite atsiprašyti už savo kaltę ar padarytą žalą.
6. Ne įsakinėkite, o siūlykite.
7. Ne reikalaukite, o prašykite.
8. Leiskite kaimynui išsisakyti, net jei jis neteisus.
9. Neskubėkite smerkti, pasistenkite suprasti.
10. Nevenkite pasivarginti dėl kaimyno.
11. Nepamirškite kaimyno vardo.
12. Šypsokitės 

Straipsnis spausdintas žurnale ,,Psichologija Tau”

Užsiprenumeruokite mano straipsnius į el. paštą!

Klaida, pabandykite dar kartą.

Sėkmingai užsiprenumeravote, ačiū!

Gyvosios psichologijos studija

Seminarai, grupės, konsultacijos. Vilnius, Liepyno 2-65.

Studijos pasiūlymai

,,Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete”

Savo knyga siekiau įkvėpti skaitytoją nepasiduoti bejėgystei, kad ir kokią psichinės nesveikatos diagnozę beišgirstų. Norėjau priminti apie kiekviename mūsų esantį Dvasios karį, pajėgų susidoroti net su tamsiausia sielos naktimi.