VAIRUOTOJA

Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė! Mt 23, 25

Šiaip ne taip pavyko! Dažniausiai pavyksta. Kaip ir kiekvieną rytą palaimingai atsidūstu, kai troleibuso durys užsidaro ir išdidžiai apsižvalgiusi įvertinu situaciją. Esu tarp tų, kuriems pavyko. Nemenka minia liko už durų. Laukti toliau ir kauptis dar vienam šturmui. Šypsausi ir mintyse tapšnoju sau per petį: ,,Na, argi aš ne šaunuolė? Ryžtinga, stipri, atkakli moteris, žinanti, ko nori ir gaunanti tai, ko nori!“… Atslūgus laimėtojos euforijai, alkūnėmis ir solidžios rankinės apkaustams padedant, braunuosi prie lango. ,,Tokios moterys vertos stovėti prie lango“, – mintyse save drąsinu. Sėkmingai pasiekiu savo tikslą. Iš mano regėjimo lauko dingsta nelaimėlių minia likusi laukti stotelėje, nebematau ir susigūžusių, skubančių pėsčiųjų, kurie, matyt, net pakovoti dėl vietos troleibuse nedrįsta. Bet už tai prieš akis išnyra JOS!!! Mano pakili nuotaika nuskrieja su pirma pravažiavusia mašina, kuria vairuoja JI. JI – tai bet kuri kita moteris, sėdinti už mašinos vairo. Lygindamasi su JA esu priversta prisiminti, kokia aš mulkė. Džiūgauju nugalėjusi keletą bobučių prie troleibuso durų, įsivaizduoju, kad kažką sugebu, bet iš tiesų, tai esu pati didžiausia nevykėlė, kokią tik galima būtų įsivaizduoti. Išgyvendama didžiausią gėdą ir stipriausią neapykantą visoms moterims, kurios vairuoja nuosavas mašinas, kamuojama savo perrūgusio pavydo, mintimis grįžtu prie savo mašinos, kurią (kaip ir kiekvieną rytą) palikau stovėti kieme.

Palikau, nes bijau vairuoti! Taip bijau, kad kas rytą stoju į kovą dėl vietos visuomeniniame transporte ir važiuoju į darbą kankinama visų pragaro kančių: pavydo, gėdos, neapykantos, nevilties, pasiryžimo kitą rytą daryti kitaip ir žinojimo, kad nepavyks, savęs smerkimo ir pykčio ant tų, kurios nebijo. Kartoju tą kas rytinį ritualą, kaip beviltiškas alkoholikas, niekaip negalintis išsivaduoti nuo savo priklausomybės. Kaip ir jis po eilinių išgertuvių, aš taip pat kiekvieną rytą pati sau pasižadu, kad jau šis kartas bus paskutinis, bet mano baimė mane nugali… Būna, kad net mašinos raktelius pasiimu, vairavimo maršrutą surepetuoju penkioliktą kartą, apmąstau visus galimus autoįvykius, mašinos gedimų variantus, pasikartoju pagalbos paieškos būdus ir išeinu į kiemą. Tada grakščiu žingsniu apsuku lankstą ir lyg bėgdama nuo gaisro skuodžiu link troleibusų stotelės. Nenuostabu, kad energijos kovai už vietą troleibuse turiu pakankamai…

Klausimas: Kodėl aš tokia idiotė?

Klausimas į klausimą: VIEŠPATS užkalbino Kainą: „Dėl ko tau taip pikta? Kodėl esi taip prislėgtas? Pr 4, 6.

Pykstu, tikrai pykstu. Kodėl negaliu vairuoti savo mašinos ir jaustis lygiaverte su tomis kitomis, kurios atrodo tokios stiprios ir savimi pasitikinčios. Noriu atrodyti kaip jos, būti kaip jos, nes aš ir esu kaip jos! Kad tik išdrįsčiau išvažiuoti iš savo kiemo… Aš nesu, kaip tos suvargėlės, lipančios kasryt kartu su manimi į troleibusą. Pykstu dėl tokios neteisybės. Taigi sakė ten kažkas: ,,Kiekvienam pagal nuopelnus…“

KLAUSIMAS: Kodėl tada aš negaunu pagal nuopelnus?

ATSAKYMAS: Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė! Mt 23, 25

Gyvosios psichologijos studija

Seminarai, grupės, konsultacijos. Vilnius, Liepyno 2-65.

Studijos pasiūlymai