SUSITIKIMAS SU DRAUGE

Džiūgausiu visa širdimi, kai tavo lūpos dorai kalbės. Pat 23,16

Turiu susitikti. Bent su kuo nors turiu susitikti. Peržiūriu visą telefono adresų sąrašą. Bent kas nors turi atsirasti, su kuo įmanoma būtų susitikti. Išsirenku vieną. Skambinu. Negali. Nr.2 – taip pat užsiėmęs. Nr.3 – gal ir sutiktų, bet tik ketvirtadienį. Bijau prasitarti, kad man labai reikia, nes jei bent su kuo nors nesusitiksiu, – išsiliesiu, išsisklaidysiu, išnyksiu. Bijau prisipažinti, kad labai bijau skausmo, kuris lėtai varvėdamas suteka į kūne likusias tuštumas, kai siela iškeliauja, išsinešdama su savimi visus jausmus. Kad jei susitiksiu, jei mane kas išgirs, pamatys, palies, – bent kuriam laikui dar išsisaugosiu. Bijau prašyti, kad kas nors mane išgirstų. Bijau pamatyti išgąstį ir nesupratimą kito akyse. Bijau būti nepatogi, nemaloni, pernelyg sunkiai suprantama. Todėl renkuosi pagal sąrašą labai atsargiai. Jaučiuosi kaip serijinis žudikas, besirenkantis sau naują auką. Jaučiuosi kalta prieš tą žmogų, kurį ketinu nusigramzdinti kartu į savo tamsias bedugnes. Gerai dar, kad žmonės tą jaučia. Gerai, kad atsisako, kad neturi laiko, nukelia, atideda, nebeperskambina… Pamiršta.
Nr. 6 laiko man rado. Lėtai imu ruoštis susitikimui. Kažkuo reikėtų aprengti savo kūną, kažkuo priimtinu metų laikui. Išsirenku beformius, tamsius drabužius, mažiausiai mano kūnui tinkančius. Slapta viliuosi, kad vaizdas, kurį su savimi atvilksiu, pagelbės man būti suprastai. Einu ir jau žinau, kad be reikalo sugaišinsiu žmogų. Negalėsiu susitikti, nes manęs, tos kuri alksta susitikimo, ten ir vėl nebus.
– Nu bet tu ir atrodai!, – pasitinka mane draugės replika. – Ir iš kur tu tokius skudurus trauki? Klausyk, nueinam kartu į kokią praduotuvę, padėsiu tau pasirinkti ką nors normaliau atrodančio.
– Labas, – kaltai numykiu aš. Jaučiuosi įskaudinusi savo draugės estetinius jausmus savo kvailais sumanymais, bet stengiuosi šypsotis. Kad neįskaudinčiau dar ir surūgusia veido išraiška.
– Klausyk, rimtai! Varom kada, padėsiu tau apsipirkti. Žinau, kad esi labai užsiėmusi, bet galim gi rasti porą valandų. – Draugės balsas trykšta užuojauta ir nesuvaidintu noru man padėti.
Mandagiai dėkoju ir imu verkti. Moku verkti taip, kad nesimatytų. Šypsausi, linkčioju ir verkiu. Taip verkti skauda žymiai labiau. Bet prie žmonių labiau tinka. Labai spaudžia širdį, trinu lėtai suspaustu kumščiu ir dėkoju draugei už rūpestį. Paprašau papasakoti, kaip jai sekasi, kaip vaikai, kaip vyrui reikalai? Tai padeda. Nustoju verkti. Atsitraukiu. Išeinu. Nesusitikom. Nors sėdim vis dar, plepam. Maloniai gurkšnojam arbatą, aptariam visas politines socialines aktualijas. Pasidžiaugiam, kad pasimatėm ir atsisveikinam: ,,Iki malonaus!“. Nesusitikau.

KLAUSIMAS: Kaip bent jau su žmogumi susitikti?

ATSAKYMAS.: Sąžiningas liudytojas nemeluoja, o melagingas alsuoja melais. Pat 14, 5

Eilinį kartą įsitikinu, neprašyk patarimo, nes gali jį ir gauti. Išsiverčiu į savo kalbą: ,,Būk sąžininga ir susitiksi su kitu žmogumi, vaidinsi – apsinuodysi pati savo melu. Melo garai spaudžia širdį ir tvenkiasi nuo jų ašaros.

P.S. Džiūgausiu visa širdimi, kai tavo lūpos dorai kalbės. Pat 23,16

Būti sąžiningai su drauge susitikus man reikštų, paprašyti jos pagalbos. Prisipažinti, kad sunku, kad nebesusigaudau nei savo mintyse, nei gyvenime. Taip pat tai reikštų pripažinti, kad esu ne tokia kieta, kaip atrodau, kad esu ne tokia viską žinanti ir lengvai sprendžianti savo bei kitų problemas, kad iš tiesų nesu džiaugsmingai ir lengvai per gyvenimą plevenanti plaštakė, pasiekusi tokį dvasinio nušvitimo lygį, kuriame jau nebekamuoja nei liūdesys, nei sunkumai. Visa tai pripažinti? Tai tolygu mirčiai! Bet juk mirti aš noriu? Dabar staiga paaiškėja, kad mane domina tik fizinė mirtis, socialinės mirties aš nepakelčiau. Nesugebėčiau išgyventi nei savo silpnumo, nei kvailumo paviešinimo. ,,Prisipažink, kad esi netobula ir aš džiūgausiu visa širdimi“, – negi Kūrėjas toks piktdžiugiškas?

Gyvosios psichologijos studija

Seminarai, grupės, konsultacijos. Vilnius, Liepyno 2-65.

Studijos pasiūlymai