TĖVŲ SUSIRINKIMAS

Viešpats labai gailestingas ir labai atkaklus, niekad nenuleidžia rankų! Išklauso visuomet gailestingai: ,,Nenori būti kvailio vietoje? O reikėtų, reikėtų… Na pabandom!“.

Ateinu į tėvų susirinkimą. Apžvelgiu situaciją klasėje. Bandau susigaudyti, kokia sistema čia veikia. Paaiškėja, kad reikia sėsti klasės gale, į pirmus suolus niekas nesėda. Taip pat nereikėtų sėstis prie kito žmogaus, jei yra laisvos vietos sėdėti po vieną. Kad reikia neišsišokti, nesunepatoginti ko nors savo nesupratingu elgesiu. Ir žinoma reikia pasisveikinti. Kieno esi mama sakyti nereikia, nes tėvai čia linkę dalyvauti inkognito. Taip saugiau. Ir aš tada nesakau. Vėliau paaiškėja dar ir kitos specialios klasės tėvų susirinkimo taisyklės. Tėvai turi neprieštarauti mokytojai ir nekritikuoti jos darbo, nes nuo mokytojos keršto gali nenukentėti vaikas. Tėvai taip pat turi nesuabejoti jokiais mokytojos pasiūlymais, nes mokytoja įsidėmės, kurie tėvai nepalankūs ir ,,užsisės“ ant vaiko. Savo pageidavimų ir pasiūlymų geriau neišsakyti, nebent nori pritarti mokytojai. Arba nebent tokius: ,,Mokytoja, ar gali mano mergaitė ateiti į pamokas su baltomis pėdkelnėmis? Ji sako, kad jūs neleidžiate, kad reikia tik su rudomis? O man gražiau, kad eitų su baltomis. Gal galite leisti mergaitėms ateiti ir su baltomis pėdkelnėmis? O gal gali visos mergaitės vaikščioti su baltomis pėdkelnėmis? Mokytoja, gal paprašom visų mamų prabalsuoti, kokios pėdkelnės labiau tiktų? Žinoma, Mokytoja, aš surinksiu visų mamų elektroninio pašto adresus ir padarysiu apklausą. Taip, Mokytoja, per artimiausią savaitę jums pranešiu balsavimo rezultatus. Ačiū, Mokytoja!“…

Sėdžiu aš čia ir mokausi. Mokausi, kaip teisingai elgtis. Kol įsisavinau visas teisingo elgesio normas, – susirinkimas baigėsi. Nieko nepasakiau, nieko naujo nesužinojau, su niekuo nesusipažinau. Liko tik mįslė, kaip tėvai įsigudrina susipažinti, sužinoti koks kurio vaikas ir kaip kiekvienam vaikui sekasi, palyginus su savo nuosavu. Šitos paslapties neperpratau. Tik ir vėl paaiškėjo, kad iki Žemės žmonių sumanumo ir apsukrumo man dar toli šviečia.

KLAUSIMAS: Kaip su tokiais būti?

ATSAKYMAS: Ką tavo akys matė, neskubėk nešti į teismą, bet pagalvok, ką vėliau darysi, kai tavo artimas tave sugėdins? Pat 25,7-8.

Neskubėk nešti į teismą… Gerai. Pažiūrėsiu į situaciją objektyviau.

Įslenku į klasę, įsivaizduodama, kad manęs niekas neturi pastebėti. Nesisveikinu su niekuo, tik atsainiai linkteliu pirmame suole sėdinčioms mamos. Skubiai neriu į klasės galą. Matau, kad gretimoje eilėje kažkas sėdi, bet nepasuku galvos. Jei pažiūrėsiu, reikės sveikintis. Visą laiką apsimetu, kad nematau nė vieno kito žmogaus tik mokytoją. Iš įtampos, jaučiu kaip imu prakaituoti. Pykstu ant kitų tėvų, kad jie tokie atsipalaidavę. Labai bijau, kad nepaklaustų ko nors manęs asmeniškai. Nutaisau išdidaus pokerio žaidėjo veidą. Pagalvojusi, dar pridedu kreivą, pašaipią šypsenėlę, – dėl visa ko, kad niekas nepagalvotų, kad man čia viskas patinka. Keista, kad būdama tokia įžvalgi, neįvertinu tokio elementaraus fakto – manęs niekas nemato, išskyrus mokytoją, nes visi sėdi į mane nugara! Vaidinu toliau. Įtampa didėja. Ypač suerzina ta kvaila višta su savo baltom pėdkelnėmis. Aš tokia protinga inteligentiška mama, žodžio neturiu kur įterpti, o ta kvailė visą eterio laiką užima! Žvilgčioju į laikrodį, kada gi baigsis tas klounų susirinkimas. Kaip gi man nusibodo šitie nykūs Žemės planetos žmogeliukai… Pašoku iš savo vietos ir neriu pro duris, taip greitai, kaip tik sugebu, kad tik nereikėtų su niekuo atsisveikinti. Padariusi ypatingai užimtos ir solidžios moters veidą tik tyliai burbteliu mokytojai ,,visogero“. Kad mano vaikui nekeršytų už mamos nemandagumą…
Kitos dienos vakare dukra klausia: ,,Mama, o tu tėvų susirinkime buvai? Mokytoja klausė. Nepastebėjo tavęs…“ Manęs nepastebėjo… Po tiekos dramų, kurias suvaidinau per tas dvi valandas? Manęs nepastebėjo…

KOMENTARAS: Ar esi matęs žmogų, kuris tariasi esąs išmintingas? Iš kvailio galima daugiau tikėtis negu iš jo. Pat 26,12

Panašu, kad kvailys bent jau būtų pasisiūlęs padaryti pašto adresų sąrašą… Bent jau būtų atsisėdęs taip, kad matytų ne tik visų kitų nugaras arba nebūtų išdidžiai tylėjęs visais svarstomais klausimais. Kvailys būtų bent jau su visais pasisveikinęs. Ir po susirinkimo būtų šnekėjęs savo kvailio kvailystes su namo neskubančiais tėvais ir būtų su kuo nors susipažinęs. Bet juk aš nenoriu būti kvailio vietoje!

KOMENTARAS: Žmonių pasipūtimas daugelį nuvedė į klystkelius, ir klaidingas galvojimas iškraipė jų sprendimus. Sir 3,24.

Viešpats labai gailestingas ir labai atkaklus, niekad nenuleidžia rankų! Išklauso visuomet gailestingai: ,,Nenori būti kvailio vietoje? O reikėtų, reikėtų… Na pabandom!“.

Gyvosios psichologijos studija

Seminarai, grupės, konsultacijos. Vilnius, Liepyno 2-65.

Studijos pasiūlymai