POSĖDIS

Posėdis vyksta kaip visada. Vadovas vaidina, kad jam įdomi mūsų nuomonė, kolegos vaidina, kad tą nuomonę išsako. Neprisiverčiu dalyvauti. Tingiu. Plevenu miglotoje paralelinėje realybėje ir laukiu, kol viskas baigsis. Žvalgausi pro langą.

Posėdis vyksta kaip visada. Vadovas vaidina, kad jam įdomi mūsų nuomonė, kolegos vaidina, kad tą nuomonę išsako. Neprisiverčiu dalyvauti. Tingiu. Plevenu miglotoje paralelinėje realybėje ir laukiu, kol viskas baigsis. Žvalgausi pro langą. Ant medžio šakų nutūpė varnų gauja. Pagalvojau, kad turbūt ir joms kas nors vadovauja. Viena ausimi girdžiu, kaip aptariami kolegos darbo rezultatai. Vyras ryžtingas, kiek agresyvokas, atšiauraus žvilgsnio ir labai geros nuomonės apie save. Staiga pati save išgirstu, kaip mąsliai nutęsiu: ,,Nevadinčiau to rezultatais…“. Turbūt per daug užsisvajojau, užsimiršau. Niekas manęs neprašė sakyti, ką aš galvoju. O taip susimoviau! Ir juk ne pirmam posėdyje sėdžiu, moku taisykles. Ir taip apsižioplinau. Visi nuščiuvo. Vadovas paprašė argumentuoti. Ir vėl nesusipratau, reikėjo ką nors suveblenti atsiprašančiu tonu: ,,Oi, nekreipkit į mane dėmesio, pati nesuprantu, ką čia šneku“, bet ne! Ėmiau argumentuoti. Nuoširdi ir teisinga norėjau pabūti. Turiu tokią keistenybę, kai išsigąstu, tampu labai sąžininga. Visada stebėjausi Maryte Melnikaite, kaip ji kankinama sugebėdavo meluoti?..
Slenku po darbo namo, tokia visa apsijuokusi, susimovusi, kalta. Žvelgiu sau po kojomis, apmąstau savo nesugebėjimą elgtis teisingai, viliuosi, kad nelabai kas gal įsidėmėjo, gal greitai užsimirš… Krūpteliu. Prieš mane išdygsta Armas. Tas pats, kurio rezultatais suabejojau. Sako: ,,Noriu su tavimi pasikalbėti“. Apsižvalgau aplink, nieko kieme daugiau nėra. Pašiurpstu. Nusišypsau maloniai, gal gi praslysiu kaip nors. Nors prieš mane stovinčio vyro veidas nežada nieko nei lengvo, nei paprasto. Savo stipria vyriška letena stipriai įsikerta man į riešą, turbūt pajautė, kad esu linkusi dėti į kojas ir pro sukąstus dantis iškošia: ,,Gal tu malonėtum man paaiškinti, kodėl aš tavęs taip nekenčiu?..”. Pakirto kojas. Dar kartą apsižvalgiau aplinkui, kaip tyčia kiemas vis dar tuščias. Pagalbos nėra iš kur tikėtis. Sukaupusi visą savo moterišką vyriškumą, kiek įmanoma ramesniu balsu jam atsakau: ,,Niekuo negaliu tau padėti“. Trukteliu ranką ir specialiai labai lėtai, kas turi atrodyti, kad labai ramiai, nutipenu savais keliais. Ašaros pabyra nevaldomais upeliais, širdis daužosi, kojos vatinės. Kūnas reaguoja lyg tik per plauką būčiau išvengus mirties. O viduje išdraskyta, sujaukta ir privemta. Net neįsivaizduoju, kaip dabar su visu tuo tvarkytis. O viskas juk tik dėl vieno neatsargaus leptelėjimo, vieno sakinio atgal. Ir aš jau sužalota. Prisiimu amžino tylėjimo įžadus. Tik taip galiu įsivaizduoti, kad rytoj pasirodysiu darbe.

KLAUSIMAS: Kaip dabar būti nekenčiamai?

ATSAKYMAS: Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta, žmogaus gelmes siekiantys smūgiai. Pat 20,30.

Būti neapykantos objektu – užmokestis už pikta. Negaliu net piktintis tokia neteisybe, nes tai, paprasčiausiai, – teisybė. Prisiverčiau prisiminti, ką aš nuveikiau tokio, už ką mane mylėtų? Kiek pamenu, smerkiau, kaltinau, šaipiausi, piktinausi, vertinau, žeminau. Ar tik nebūsiu apsigavusi, kad šitaip elgiuosi tik mintyse, kurių niekas negirdi ir nemato? Panašu, kad iš savo pranašumo aukštumų aš neįžiūrėjau kokį atgarsį tokie mano mintijimai sukelia kituose žmonėse. O štai pasitaikė impulsyvesnis žmogus ir išspjovė savo požiūrį į mane. Sako, nekenčiu ir pats nesuprantu kodėl. Vos išsikapsčiau! Ir vėl teko aptvarstyti, paramstyti savo įžeistą savimeilę priminimais apie savo pasiekimus ir nuopelnus, ir vėl prisiėjo žaizdas užtepti artimųjų meilės balzamu.

PASIŪLYMAS: Kas atleidžia nuoskaudą, tas puoselėja draugystę, o kas primena ginčą, tas atstumia draugą. Pat 17,9

Apie atleidimą net galvoti nenoriu. Kaip jis taip galėjo! Na gerai, aš pati nieko gero apie jį negalvoju, bet gi man užtenka mandagumo patylėti. Kam man ta draugystė su juo ir kodėl aš jam turėčiau atleisti? Neturiu tam nei noro, nei laiko. Nereikia man tokio draugo. Ir nereikia man tokių pasiūlymų. Aš geriau žinau, kaip man elgtis ir su kuo draugauti.

Gyvosios psichologijos studija

Seminarai, grupės, konsultacijos. Vilnius, Liepyno 2-65.

Studijos pasiūlymai