SAPNAS

Žmogaus širdis pilna visokių norų, bet bus vykdomas tik VIEŠPATIES užmojis. Pat 19,21

Sapnuoju vis tą patį sapną. Repeticija. Vyksta trenažas. Šokėjai darniai juda įstrižainėmis iš vieno salės kampo į kitą. Nė vieno nepažįstu, bet labai laiminga, kad čia patekau. Žinau, kad esu dviem kartom per sena, kad aplink visi žymiai jaunesni, grakštūs. Jų kūnai treniruoti, nugaros tiesios, jie vienas kitą pažįsta. Atsainiai šnekučiuojasi tarpusavyje, valosi prakaitą tarp prasišokimų, žvilgsniais užkabina mane, atlaidžiai šypteli. Stengiuosi kiek begalėdama išsitiesti, galvoju, kad gal ne tokia aš jau ir sena. Dėl visa ko dar labiau įtraukiu pilvą, įtempiu raumenis ir viskas. Vaizdas dingsta… Niekada nesapnuoju savęs šokančios. Taip ruošiuosi, taip noriu, atlaikau ir pašaipas, ir svetimkūnio bjaurastį. Visuomet kantriai sulaukiu savo eilės ir viskas. Toliau sapne jau matau kaip aš lyg pro duris išspirtas benamis šunytis slenku namo. Būtinai lyja. Visada, kai išeinu iš repeticijos, – tamsu ir lyja. Tarsi būtų negana, kad jaučiuosi nebereikalinga, nepritampanti ir įlindusi, kur man nepriklauso. Būtinai dar turi lyti. Kad vandens srovelės varvėtų veidu, plaukai suliptų ir nutįstų, kad batai imtų šlepsėti, o kūnu pradėtų bėgioti karštligiški šiurpuliai. Galėtų, bent sapne kūnas nereaguoti į mano vidinius išgyvenimus. Bet ne… Kai jau visai įsidrebu nuo drėgmės ir beviltiškumo, – atsibundu. Nuotaika po tokių sapnų visą dieną būna apniukusi. O žinojimas, kad taip ir nepritapsiu niekur (ir ne tik sapne), – dar aiškesnis. ,,Kur tu vis lendi ?‘‘ – Pykstu ant savęs po tokios nakties. – ,,Kodėl triniesi prie tų žmonių, kurie tau nei pagal amžių, nei pagal interesus netinka? Ieškok savo vietos, pagal savo galimybes. Atsibusk pagaliau!“.

KLAUSIMAS: Kaip rasti savo vietą?

ATSAKYMAS: VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius, tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią? Pat 20,24.

VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius… Gautųsi, kad Viešpats veda man per nepritapimą, nuolatinį jausmą, kad esu ne ten ir ne su tais, su kuriais turėčiau būti. Veda taip kam?

ATSAKYMAS: Žmogaus širdis pilna visokių norų, bet bus vykdomas tik VIEŠPATIES užmojis. Pat 19,21.

VIEŠPATIES užmojis! Matyt teks grįžti prie vartojimo instrukcijos, kurioje skaitau dar kartą: ,,Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas…“ Tiek bent suprantu, kad tai, ką reikia nulyginti ar užpilti, yra mano ydos ir nuodėmės. O šiam darbui nuveikti man yra duodamos situacijos. Pirmiausia, kas ateina į galvą, tai, kad aš turiu išmokti pasikliauti ne savo norais, su kuo ir kur aš noriu būti ir ką veikti. Turiu nustoti veržtis ir grūstis ten, kur man nereikia būti. Mano norai ir Kūrėjo sumanymai nėra vienas ir tas pats. Gal reikėtų galų gale pripažinti, kad Viešpaties užmojis yra kiek toliau siekiantis nei mano noras? Gal reikėtų baigti pačiai spręsti, kur man reikia nueiti ir kuo patapti? O gal man reikia dar ir faktams į akis pažiūrėti? Galų gale atsimerkti ir pamatyti, ką aš iš tiesų sugebu, kiek man metų, kokiais gebėjimais esu apdovanota, o kokių niekad taip ir neturėsiu… ,,Kaip žmogus gali suvokti savo kelią?” Na jei paprašyčiau savo geros nuomonės apie save kiek pastovėti už durų, gal ir pripažinčiau, kad niekaip. Žmogus gali tik žvelgti realybei į akis ir būti ten, kur yra atvestas, nes atvestas būtent ten jis ne be reikalo. Oi, kiek tokiam požiūriui reikia nuolankumo turėti! Čia jau ne tai kad slėnys, kurį reikia užpilti, čia jau visa praraja žiojasi.

PADRĄSINIMAS: Nenusigąsk, vien tikėk! Mk 5, 36. Visa išmintis ateina iš Viešpaties, ir pasilieka jame amžinai. Sir 1,1.

Gyvosios psichologijos studija

Seminarai, grupės, konsultacijos. Vilnius, Liepyno 2-65.

Studijos pasiūlymai