27592452822_c1750ae284_k-2

KAIP MOTERIAI SUSITAIKYTI SU SENĖJIMU?

Baimė senti- natūrali ar tai  šiuolaikinių žmonių išmonė? Kodėl?

Daugybė žmonių baimių yra sugalvotos, tokioms priskirčiau ir baimę senti. Baimė senti tokia pat ,,natūrali“, kaip ir baimė, kad baigsis vasara ir ateis žiema.

Skirtingai nei vyrams, moters reprodukcinį amžių gana griežtai limituoja gamta. Kaip moters psichiką veikia žinojimas, kad ji jau nebėra vaisinga?

Veikia priklausomai nuo moters psichikos sveikumo, pasaulėžiūros, savivertės, sąmoningumo, gebėjimo priimti gyvenimo pokyčius. Jei moteris save vertina tik pagal vaisingumą ar jo nebuvimą, bet kuriame amžiuje, ne tik senyvame, toks savo vertės suvokimas prikurs be galo daug psichikos problemų. Nunykus reprodukcinei funkcijai, kai kurios moterys liūdi, krenta jų pasitikėjimas savimi, o kai kurios džiaugiasi, jaučiasi išsilaisvinusios. Yra tokių, kurios tiesiog ramiai prisitaiko prie naujos situacijos ir toliau gyvena harmoningą gyvenimą. Nėra tipinės reakcijos ar tipinės emocinės būsenos, nes kaip moteris jausis priklauso dar ir nuo to, ar ji gyvena viena, ar turi šeimą, vaikų, mėgiamą veiklą. Manau, yra klaidinga teigti, kad klimaksas neišvengiamai susijęs su nemaloniais pojūčiais ir atitinkamomis emocijomis, kurias sąlygoja harmoniniai pokyčiai.

Didesnį stresą moterims kelia ,,paslaugiai“ pagalbą peršančios farmacijos kampanijos, nei pats natūraliai besikeičiantis kūnas.

Dažnai vyresnio amžiaus moteris sako „šiuo metu esu žymiai laimingesnė nei jaunystėje“. Yra pagrindo ja tikėti? O gal tai – tik saviapgaulė, bandymas visame kame ieškoti pozityvo?

O kuo blogas bandymas visame kame ieškoti pozityvo? 🙂

O gal saviapgaule reikėtų vadinti įsitikinimą, kad laimingi gali būti tik jauni ir gražūs?

Branda į moters gyvenimą atneša vidinę harmoniją, ramybę, pasitikėjimą savimi. Moteris nustoja desperatiškai blaškytis po įvairias veiklas, nes jos vertybių sistema su amžiumi įgauna aiškius kontūrus ir tampa nebesunku pasirinkti, ,,kas mano“ ir kas ,,ne mano“. Mažėja jaunatvinių kompleksų, nyksta poreikis konkuruoti dėl vietos po saule. Gyvenimas įgauna tam tikrą autentišką ritmą, tėkmę. Galėčiau vardinti dar daug brandaus amžiaus privalumų, kuriuos pajutusios moterys ir sako: „šiuo metu esu žymiai laimingesnė nei jaunystėje“. Bet kurį amžiaus tarpsnį pasiekus kažką prarandi ir kažką atrandi, jei tik leidi tam ateiti į savo gyvenimą, nesipriešini pokyčiams, nesilaikai įsikibus į tai, kas jau buvo, praėjo.

Ir vėl palyginsiu su gamta: ar yra pagrindo tikėti tais, kurie sako, kad mėgaujasi žiema labiau nei vasara? Gal jie irgi save apgaudinėja?

Bet kokio amžiaus sveikai moteriai norisi būti gražiai. Metams bėgant kūnas vysta. Negelbsti nei didžiuliai pinigai, nei išpuoselėtas skonis. Kas padeda vyresnio amžiaus moteriai, nepaisant natūralaus senėjimo proceso, jaustis gražiai?

Jausmas, kad esi graži, ne visuomet susijęs su tuo, kaip tavo grožį vertina aplinkiniai. Jaunos moterys taip pat ,,sėkmingai“ jaučiasi negražios, kaip ir vyresnės. Grožis ir senatvė nėra antonimai, kad ir kaip populiaru būtų taip manyti. Todėl ir jaustis graži (arba negraži) gali kiekviena moteris bet kuriame amžiuje. Jei moters pasaulėžiūroje grožis tapatinamas tik su jaunyste, tuomet tikrai niekas jai nepadės jaustis gražia, nei pinigai, nei skonis. Bet jei savo grožį ji suvokia kiek plačiau, – visos pastangos atneš puikių rezultatų: ar ji investuos į gražius drabužius, ar į kūno puoselėjimą, ar į vidinę harmoniją.  Graži moteris – ta, kuri myli save, rūpinasi savimi, yra laiminga. Šios savybės su amžiumi niekaip nesusijusios.

Jausmai- vienas iš moters varomųjų variklių. Tokios karštos aistros ir tokių stiprių jausmų, kokius patiria gyvenimui atvira dvidešimtmetė, vargu ar bepatiria gyvenimiškos patirties  šarvus užsidėjusi  atsargi penkiasdešimtmetė. Ar vyresnio amžiaus moterys gali mylėti stipriai ir karštai? Kodėl?

Moteris mylėti stipriai ir karštai gali bet kuriame amžiuje (arba negali bet kuriame). Nors karštų aistrų tikrai nepriskirčiau prie labai didelių vertybių 🙂

Kaip jau minėjau, su amžiumi atvirumas gyvenimui, iš čia ir jausmingam gyvenimui, gali net ir didėti. Patirties šarvai neužsideda kaip medžio rievės, su metais vis po vieną daugiau ir daugiau. Su amžiumi ateinanti drąsa gyventi gali atverti ir drąsą mylėti, kurios moteris neturėjo jaunystėje.

Šiaip jau gebėjimas mylėti taip pat, kaip ir jausmas, kad esi graži, nėra pavaldus amžiui. Jis auginamas, išlaisvinamas arba uždaromas ir užmūrijamas, po jūsų minėtais šarvais. Ir tas gali vykti dėl skaudžios gyvenimiškos patirties tiek jaunystėje, tiek vyresniame amžiuje.

Kodėl manoma, kad moters charakteris metams bėgant darosi bjauresnis, su ja sunkiau sugyventi? Kodėl įvairūs charakterio keistumai išryškėja žmogui senstant? Nuolat ant visų bambanti senutė viduje gali būti laiminga? Kodėl?

Neišskirčiau būtent moterų, kalbant apie su metais bjaurėjantį charakterį. Jei žmogus (vyras ar moteris) gyvena kaupdamas nuoskaudas ir įsižeidimus, jei jis kupinas pretenzijų sau, artimiesiems, gyvenimui, jis neišvengiamai degraduoja kaip asmenybė ir tuomet turime tai, kas populiariai vadinama ,,bjauriu charakteriu“.

Su amžiumi bjaurėjantis charakteris nepriklauso nuo lyties, tai gyvenimo būdo ir darbo su savimi trūkumo rezultatas. Siaurėjantis sąmoningumas, negebėjimas (ir nenoras) prisitaikyti prie pokyčių, didina žmogaus rigidiškumą (psichologijoje taip vadinamas tam tikras asmenybės sustingimas, sustabarėjimas savo įsitikinimuose, nuostatose, nuomonėse ir įsižeidimuose), kuris tarsi kokios apnašos deformuoja žmogaus charakterį ir taip mes matome vis daugiau keistenybių.

Nemanau, kad nuolat ant visų bambanti senutė viduje gali būti laiminga. Laimingas žmogus ne tik kad neturi laiko bambėjimui, bet net ir priežasčių bambėjimui nelabai randa.

Dažnai brandus žmogus Lietuvoje sako : “et, tiek man ir bereikia…“ Metams bėgant moters poreikiai auga ar mąžta? Kodėl?

Vargu, ar galima būtų daryti kokius tai apibendrinimus, kaip Lietuvoje keičiasi moterų poreikiai bėgant metams. Nebent šį klausimą galima būtų peradresuoti entuziastingiems amžiaus tarpsnių  tyrėjams, kurie tiksliai įvertintų, kokia yra situacija.

Aš pati daugiau sutinku tokių moterų, kurių poreikiai metams bėgant tiesiog keičiasi. Mažėja materialių gėrybių ir profesinės savirealizacijos poreikiai. Didėja kiti poreikiai, tokie kaip savęs pažinimo, būties pažinimo, artimų santykių, tikėjimo, harmonijos, ramybės, laimės. Būna, kad perkopusios į šeštą dešimtį moterys prisimena savo neįgyvendintas svajones, pradeda piešti, šokti, keliauti. Mokosi naujų dalykų, t.y. daro tai, ko nedarė, kol dar vaikėsi socialinės sėkmės ir pripažinimo ar neturėjo laisvo laiko augindamos vaikus.

O tokie, kurie apie savo brandaus amžiaus poreikius kalba pradėdami nuo atodūsio ,,et…“, manau, yra pernelyg įklimpę į savigailą dėl to, kas liko praeityje.

Dažna brandaus amžiaus lietuvė jaučiasi laiminga augindama anūkus ir konservuodama sodo gėrybes žiemai. Ar tai ir yra brandžios moters laimė ir stiprybė?

Jei ta moteris jaučiasi laiminga augindama anūkus ir konservuodama, taip, be jokios abejonės, tai ir yra jos laimė ir stiprybė. Tik nesutikčiau, kad ši laimės formulė labai jau dažna.

Galbūt yra universalus moteriškos laimės receptas, padedantis moteriai žengti natūraliu senėjimo keliu? Kur didžiausia brandžios moters stiprybė?

Apie universalius žmogiškos laimės receptus galime svajoti iki paskutinio atodūsio. Bet tokių receptų nėra. Ir labai gerai, kad nėra, nes kitaip mes nebūtume priversti ieškoti ir rasti kiekvienas savo.

Manau, didžiausia brandžios moters stiprybė jos brandoje. Todėl bet kurios senstančios moters nevertėtų vadinti brandžia, kad ir kaip mandagiai tas skamba. Juolab, kad brandi gali būti ir jauna moteris. Kaip ir sena moteris vis dar gali būti užstrigusi paauglystės krizėse.

Interviu spausdintas žurnale PRIE KAVOS.  Klausimus formulavo ir uždavė Ramunė Daugėlienė.

Užsiprenumeruokite mano straipsnius į el. paštą!

Klaida, pabandykite dar kartą.

Sėkmingai užsiprenumeravote, ačiū!

NAUJA MOTERŲ GRUPĖS PRADŽIA!

Spalio 6 d. moteris ir merginas kviečiu į naujos moterų grupės įvadinį susitikimą! Tai jau trečius metus vykstanti moterų grupė, kasmet turinti vis kitą pagrindinę temą. Remiantis vyraujančiomis užklausomis, šiuos metus skirsime santykių kūrimo menui.