KAIP SUVALDYTI SAVO PYKTĮ?

Nebesu tokia jauna, jau 33 metai man: dažnai būnu suirzus, netgi agresyvumas didelis pasireiškia, net raminamus vaistus pradėjau vartoti, atrodo, kad jau pykstu ant viso gyvenimo… Daug kas pasakys, kad esu ir jautri, ir šilta, ir gera. Darbe dar valdausi, nors ir sunkus mano darbas, bet namuose, kai tik pareinu išvargus, pamatau, kad didžiulė netvarka, dar indai neplauti, o draugas guli prie televizoriaus, susierzinu žiauriai, pykstu, o jei jis pradeda atsikalbinėti, dar labiau mane pykdyti, tada sakęs jau, net iki muštynių išsivysto barnis. Aš pradedu per veidą antausius trankyti ir paskui apsikabinus verkiu ir atsiprašinėju, kad pavargau ir pratrūkau…
Ir dar jis turi silpnybę alkoholiui. Jūs net neįsivaizduojat, kai aš tai pradėjau matyti, aš nenorėjau to pripažinti, kai jis išgerdavo, ir mušdavau jį, ir rėkdavau ant jo, ir gražiai prašydavau nebegerti, ir verkiau, ir slėpiau pinigus, alkoholį išpildavau. Išvykusi į kokią komandiruotę, gyvendavau įtampoje, kad likęs vienas gers, vis skambindavau, kaip policininkė tikrindavau. Ir visada, kai tik išgėręs būdavo, išsivystydavo didžiuliai pykčiai, su trankymu durų, stiklų dužimu, nes ir mano draugas agresyvus, kai išgeria. Bet skirtis, nenorim nei vienas, mylim abu vienas kita, jausmai tikrai stiprūs…
Pagalvoju dabar, man gėda dėl savo tokių agresijos priepuolių, bet kad aš jau nebegaliu tvardyti savęs, suvokiu, kad turiu kažką daryti, tvarkytis su savimi, kažkaip stengtis save kontroliuoti, bet kaip?

Pykčio ir agresijos priepuoliai, isterinės nuotaikos, irzlumas, – tai dažniausiai ne liga, o ligos simptomai, kurie praneša mums, kad mūsų gyvenime vyksta (įvyko) kažkas, kas labai skaudina. Todėl ir kovoti reikia ne su simptomais, o su priežastimis. Savo laiške jūs rašote apie dvi rimtas priežastis: sunkus darbas ir draugo alkoholizmas. Pakanka moteriai ir vienos iš jų, kad ji taptų irzli, nelaiminga, pikta.
Rašote, kad gyvenate su draugu, kuris vengia buitinių pareigų, išgėrinėja. Po sunkaus darbo grįžtate pavargusi, namuose laukia kiti rūpesčiai ir kova su draugo alkoholizmu. Nenuostabu, kad jūsų emocijos tampa nevaldomos. Gyvenantys su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis ypač kenčia nuo psichinės įtampos, o taip pat išgyvena beviltiškumą ir bejėgystę, siekdami išgelbėti mylimą žmogų arba kovodami su jo priklausomybe.
Priimkite savo draugo priklausomybę, kaip ligą, nekovokite, nemoralizuokite, pasiūlykite jam kreiptis dėl gydymo, suraskite artimiausios Anoniminių alkoholikų grupės kontaktus, susiekite su jums artimiausiu Priklausomybės ligų centru, pasiteiraukite apie profesionalią pagalbą jums pačiai. Yra organizuojamos specialios terapinės grupės alkoholikų artimiesiems, kur jie gauna visą reikiamą pagalbą. Taip pat galite kreiptis į savo religinę bendruomenę, jei tokiai priklausote, dėl dvasinės paramos ir jums, ir jūsų draugui. Nekentėkite viena ir neapgaudinėkite savęs, kad pamažu viskas susitvarkys savaime. Negaiškite laiko tuščioms viltims. Gyvenate su sunkiai sergančiu žmogumi ir pati save dar alinate per sunkiu jums darbu. Tik pašalinus abi šias aplinkybes, atsiras galimybė pykčio ir agresijos priepuolių išnykimui.

Užsiprenumeruokite mano straipsnius į el. paštą!

Klaida, pabandykite dar kartą.

Sėkmingai užsiprenumeravote, ačiū!

Gyvosios psichologijos studija

Seminarai, grupės, konsultacijos. Vilnius, Liepyno 2-65.

Studijos pasiūlymai

,,Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete”

Savo knyga siekiau įkvėpti skaitytoją nepasiduoti bejėgystei, kad ir kokią psichinės nesveikatos diagnozę beišgirstų. Norėjau priminti apie kiekviename mūsų esantį Dvasios karį, pajėgų susidoroti net su tamsiausia sielos naktimi.