/ Straipsniai


MAMOS IR DUKROS SANTYKIO GALIA

Galbūt kurią nors vieną dieną visos moterys, suvokusios savo tarpusavio ryšio svarbą ir ypatingumą, staiga pradės gerbti viena kitą, kaip pakankamas ir nebeskaičiuos viena kitos trūkumų.

Skaityti toliau

Kuklumu pasidabinę

Kuo skiriasi kuklumas, kuriuo taip didžiuojamės, nuo socialinio nerimo sutrikimo? O galbūt antrasis yra pirmojo patologija? Tik gerokai atmiežta baimėmis ir pykčiu.

Skaityti toliau

Ką reikia daryti, kad būtų dar blogiau nei yra

Nuo kentėjimo niekas nėra atleistas, nuo skaudžių gyvenimo įvykių taip pat niekas nėra apsaugotas, bet savo kančią galima tik iškentėti, tyliai ir paprastai, arba galima iš jos pasigaminti sielvarto bei savigailos liūną ir pamažu jame nugrimzti.

Skaityti toliau

Pažintinė – edukacinė apybraiža psichologinio smurto aukoms

Nustoti buvus psichologinio smurto auka, daug metų ja buvus, nėra labai lengva, bet nėra ir neįmanoma.

Skaityti toliau

NEPASITIKIU SAVIMI, NES ESU NEPATIKIMAS

Pasitikėjimas savimi grįžta, kai žmogus tampa patikimu pats sau, kai liaujasi save apgaudinėti ir susitraukia iki savo dydžio.

Skaityti toliau

GYVENU PAGAL SCENARIJŲ

Gyvenimas pagal scenarijų garantuoja saugumą, meilės gavimą, skatina pasistengti, tobulėti. Tai gal gyventi pagal scenarijų nėra taip jau blogai? Kad tik tas vidinio kalėjimo jausmas kur pradingtų…

Skaityti toliau

Noriu tau padėti… Ar tikrai?

Gali būti taip, kad sulig gimimu mes gauname tokį privalomų darbų sąrašą su tuščia grafa varnelėms susidėti: pabaigti mokyklą, įstoti į aukštąją, sukurti šeimą, padaryti karjerą, t.y. patenkinti mamos lūkesčius, tėčio lūkesčius, klasės auklėtojos lūkesčius; draugų (kaimynų, partijos, tėvynės) lūkesčius… Dar yra grafos: būti geram, padėti vargšams, klausyti vyresnių ir panašios. Apie tą “padėti vargšams” […]

Skaityti toliau

GALVOJU, KAD MYLIU

Vertybių vertybe vainikavę intelektą, gyvenimo vadžias atidavę protui, o mąstymo galią pavertę gyvenimo tikslu ir vienintele siekiamybe, – mes nustojome jausti. Jausmai vietoje to, kad būtų tiesiog jaučiami, yra tiesiog sugalvojami.

Skaityti toliau

Kad dvasinė kelionė netaptų dvasinėmis klejonėmis. III dalis

Pasiseka tam, kuris negaišta laiko su ,,mokytojais“, bet ieško ir sutinka Mokytoją. Ir jei dar sugeba jį vertinti, jei dar savo pastangomis sugeba palengvinti mokytojui darbą, – tam pasiseka dvigubai. Jo dvasinė pažanga neišvengiama.

Skaityti toliau

Kad dvasinė kelionė netaptų dvasinėmis klejonėmis. II dalis

Jei dvasinio atsivėrimo pastangų rezultate žmogus nesijaučia laimingesnis ir jei jo santykiai su artimaisiais vis blogėja, tuomet reikėtų dar kartą ir labai sąžiningai permąstyti visus čia keliamus klausimus, kad dvasinė kelionė nesibaigtų net neprasidėjusi.

Skaityti toliau