DVASINIO INTELEKTO LAVINIMO PRATYBOS

Nuo rugsėjo 23 d. ,,Gyvosios psichologijos“ studijoje prasidės naujas 12 kassavaitinių susitikimų projektas, skirtas gilesniam savo paties dvasinio potencialo pažinimui ir atskleidimu.

(P.S. žodžio ,,dvasinis“ nereikėtų tapatinti su žodžiais ,,religinis“, ,,ezoterinis“ ar ,,moralinis“)

Pratybos vyksta Vilniuje, Liepyno 2-65, kiekvieną pirmadienį nuo 14 iki 16 val. – Vietų nėra.

Nuo spalio 23d. prasidės vakarinė grupė. Kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 20val– Vietų nėra.

Susirinkus grupėms, nauji nariai nebus priimami. Kaina 240 eur.

 

Nauja grupė renkama vyks nuo 2020m. sausio 20 dienos, kiekvieną pirmadienį nuo 14 iki 16 val.

Norintys dalyvauti, gali registruotis el.paštu agne@gyvojipsichologija.lt.


Išsamiau apie projekto idėją

Turėdama polinkį visas dvasines tiesas ,,išsiversti“ į psichologinę kalbą ir pritaikyti jas kasdieniam vartojimui, užkliuvau už šv. Ignacas Lojolos žodžių: ,,Žmogus, būdamas nuoširdus ir teisingas savo troškimams, atranda Dievą ir jo valią, o kartu ir savo laimę“.

,,Būdamas nuoširdus ir teisingas savo troškimams“ – praktiškai sunkiai įgyvendinamas pasiūlymas. Bet, kiek žinau, jei bent kažką pavyksta nuveikti šia linkme, iš tiesų gyvenimas įgauna visai kitą kokybę.

Sulig vis nuoširdesniu įsiklausymu į savo troškimus ir vis teisingesniu reagavimu į juos, atkrenta tokie sunkiai atsakomi klausimai, kaip: ,,kas aš?“, ,,kokia mano misija?“, ,,kokia mano gyvenimo prasmė?“, ,,kaip rasti savo pašaukimą?“. Stiprėja drąsa ir noras gyventi savo paties gyvenimą, todėl mažėja nerimas ir polinkis į depresiją.

Gebėjimą nuoširdžiai ir teisingai reaguoti į savo troškimus lemia dvasinis intelektas (trumpiau, SQ). Tai ne taip jau seniai atrasta dar viena intelekto rūšis, stipriai pranokstanti ir kognityvinį (IQ), ir emocinį (EQ) intelektus dėl savo įtakos giliausiojo žmogiškojo potencialo realizacijai.

SQ lavinimo pratyboms skirsime 12 kassavaitinių susitikimų. Pradėsime nuo pat pradžių: mokysimės būti kūne; jausti tai, ką jaučiame; gerbti savo norus. Testuosime knygoje ,,Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ rekomenduotus vaistus nuo sielos ligų.

Mokymosi priemonės ir įrankiai: pokalbis, šokis, namų darbai.

 

Daugiau apie SQ

Dvasinis intelektas – tai, kas žmogų padaro Žmogumi.

Dvasinis intelektas (SQ), būdamas nauja kategorija mokslo padangėje, dar neturi tikslaus apibrėžimo, todėl norint nusakyti, ką turėtume vadinti dvasiniu intelektu, nesunku pasiklysti subjektyviuose eklektiniuose išvedžiojimuose. Nepaisant to, jau kuriami įvairūs SQ matavimo testai. Nes, bent jau analizuodami sudedamąsias SQ dalis, tyrėjai daugmaž vieningi.

Lyginant su kognityviniu intelektu (IQ), kuris apibrėžiamas kaip tam tikri proto gebėjimai: analizės, sintezės, loginio mąstymo ir kiti, – SQ atspindi sielos gebėjimus (dėl ,,sielos“ termino apibrėžimo taip pat dar yra keblumų), kurie reiškiasi kaip išmintis, sąžiningumas, nuoširdumas, atvirumas, dėkingumas, pasitikėjimas, o taip pat džiaugsmingumas, didžiadvasiškumas, kuklumas, paprastumas, geranoriškumas.

Jei kognityvinis intelektas reiškia proto raumenų stiprumą, dvasinis intelektas – tai sielos raumenys.

Palyginimui:

Racionalusis intelektas – leidžia apibrėžti meilės sąvoką ir suprasti kaip ji ,,veikia“.
Emocinis intelektas – įgalina jausti meilę lydinčius jausmus.
Dvasinis intelektas – leidžia suvokiamą ir jaučiamą meilę išreikšti visu savo gyvenimo būdu.

Jei intelektualus pilietis jums puikiai išaiškins kaip suprasti dėkingumą. Palygins jo sampratas įvairiais istoriniais – filosofiniais rakursais, jei emocionalus pilietis gebės jaustis dėkingas, apsiašaros kontempliuodamas visatos dovanas, tai dvasinio intelekto turėtojas – gyvens savo gyvenimą dėkingume savo tėvams, visatai, Dievui. Jo kasdieniai veiksmai ir santykiai bus persmelkti dėkingumo jausmu.

Dvasinis intelektas leidžia gyventi betarpiškame sąlytyje su savo vertybėmis. Ne tik jas deklaruoti ar apie jas ,,dūsauti“.

Dvasinis intelektas kasdieniame gyvenime įgalina veikti: laisvą valią, sąžinę, meilę, atjautą, dėkingumą, vidinę ramybę, saugumą, laisvę, tikėjimą, tai yra – įgalina veikti visus sielos resursus. Taip pat leidžia tvirtai stovėti ant žemės, sukuria apsaugą ,,nuo gundymų“. Išlaisvina nuo baimių, dvejonių, abejonių, klaidžiojimų ne savo keliais, įžeidumo ir pretenzijų.

Dvasinis intelektas leidžia iš vartotojo evoliucionuoti į mokinį ir dar toliau į savo gyvenimo kūrėją.

Stiprėjantis dvasinis intelektas atkuria gebėjimą klausyti savo vidinės išminties, išgirsti save, savo sielos balsą. Juo pasitikėti ir juo sekti.

Dvasinis intelektas yra duotas kiekvienam, todėl kaip ir kitos intelekto formos, jis gali būti stiprinamas ir lavinamas, lavinant atskirus, jį sudarančius elementus.

 

Moksliniai tyrimais patvirtinta SQ lavinimo nauda:

  • ,,Gerina“ charakterį: mažina neurotiškumą, didina sąmoningumą, didina gebėjimą sutarti ir ekstravertiškumą.

Amrai, K., Farahani, A., Ebrahimi, M., & Bagherian, V. (2011). Relationship between personality traits and spiritual intelligence among university students. Procedia-Social and Behavioral Sciences, 15, 609-612.

Šis tyrimas nagrinėja ryšius tarp asmenybės savybių ir dvasinio intelekto tarp universiteto studentų. Šiame koreliaciniame tyrime dalyvavo 205 studentai.  Buvo naudojamas asmenybės bruožų klausimynas NO-FFI (Costa & McCrae, 1992) ir dvasinio intelekto klausimynas (King, 2008). Rezultatai parodė, kad neurotiškumas ir dvasinis intelektas yra neigiamai susiję, o sąmoningumas, sutarumas ir ekstravertiškumas su dvasiniu intelektu susiję teigiamai.


  • SQ mažina baimes, tarp jų ir gimdymo

Abdollahpour, S., & Khosravi, A. (2018). Relationship between spiritual intelligence with happiness and fear of childbirth in iranian pregnant women. Iranian journal of nursing and midwifery research, 23(1), 45.

Kadangi dvasinis intelektas yra susijęs su laime, tai gali turėti didelės įtakos psichinei sveikatai. Be to, šio tyrimo tikslas įvertinti ryšius tarp dvasinio intelekto, laimės ir nėščių moterų gimdymo baimės. Tyrime dalyvavo 245 nėščios moterys. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp dviejų grupių (bijančių gimdymo ir ne) dvasinio intelekto. Rasta neigiama koreliacija tarp dvasinio intelekto ir laimės ir gimdymo baimės (−0.73 and −0.69, atitinkamai). Išvada: dvasinis intelektas nėščioms moterims gali padėti padidinti jų laimingumą ir sumažinti gimdymo baimę. Gimdymo baimės galima išvengti keliant nėščios moters dvasinį intelektą.


  • Didina gebėjimą prisitaikyti. Taip pat ir santuokoje.

Sharma, S. (2017). A study of relationship between spiritual intelligence and adjustment in relation to their age and family system of working women. Indian Journal of Positive Psychology, 8(3), 342-346. 

Ankstesni tyrimai įrodė, kad dvasinis intelektas atlieka tokį pat svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime kaip ir kognityvinis intelektas ir emocinis intelektas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti dirbančių moterų dvasinį intelektą. Tyrimo imtis – 100 dirbančių moterų. Rezultatai parodė, kad dvasinis intelektas ir dirbančių moterų prisitaikymas yra susiję – dirbančios metrys, kurių dvasinis intelektas buvo aukštesnis, buvo labiau prisitaikiusios.


  • Mažina nerimą ir darbo-šeimos kofliktą

Ilyas, N., & Arshad, T. (2017). Spiritual Intelligence, Work-Family Conflict and Psychological Distress among University Teachers. Bahria Journal of Professional Psychology, 16(1).

Šiuo tyrimu ieškota ryšių tarp dvasinio intelekto, darbo-šeimos konflikto ir psichologinio streso tarp universiteto dėstytojų. Tyrime dalyvavo 100 dėstytojų (50 vyrų ir 50 moterų) nuo 30 iki 50 metų. Instrumentai: Dvasnio intelekto klausimynas (SISRI-24), darbo-šeimos konflikto skalė (WFCS) ir depresijos, nerimo, streso skalė (DASS 21). Rezultatai parodė neigiamą koreliaciją tarp asmeninės prasmės (dvasinio intelekto komponentas) ir psichologinio streso. Neigiama koreliacija buvo rasta ir tarp asmeninės prasmės ir darbo trukdymo šeimai. Padaryta išvada, kad padidėjęs dvasinis intelektas sumažina darbo-šeimos konflikto tikimybę, taigi siūloma įvesti dvasinio intelekto skatinimo programų darbo vietose.


  • Didina pasitenkinimą savo darbu

Koražija, M., Žižek, S. Š., & Mumel, D. (2016). The relationship between spiritual intelligence and work satisfaction among leaders and employees. Naše gospodarstvo/Our economy, 62(2), 51-60.

Šio tyrimo tikslas – ištirti ryšius tarp dvasinio intelekto ir pasitenkinimo darbu tiek tarp lyderių, tiek tarp samdomų darbuotojų. Dauguma tyrimų ieško ryšių tik tarp samdomų darbuotojų dvasinio intelekto ir pasitenkinimo darbu, šiame tyrime ryšiai ieškomi ir tarp lyderių. Buvo keliama hipotezė, kad tiek lyderiai, tiek samdomi darbuotojai, kurių aukštesnis dvasinis intelektas, bus labiau patenkinti darbu. Rezultatai neparodė tokių ryšių tarp lyderių, tačiau gauta, kad pasitenkinimas darbu ir samdomų darbuotojų dvasinis intelektas susiję teigiamai.


  • Dvasinis intelektas didina atsparumą stresui ir gerina darbo kokybę.

Qadri, U. A., Hassan, S. S., & Sheikh, M. A. (2017). The Mediating Role of Internal Locus of Control and Job Stress between Spiritual Intelligence and Job Performance. Pakistan Journal of Commerce & Social Sciences, 11(2).

Literatūra rodo, kad dvasinis intelektas gali būti efektyvus mažinant streso lygį ir gerinant darbuotojų darbo kokybę. Šio tyrimo tikslas – ištirti dviejų mediatorių (vidinės kontrolės ir streso darbe) vaidmenį tarp dvasinio intelekto ir darbo kokybės.  Tyrime dalyvavo 425 darbuotojai. Tyrimo rezultatai parodė, kad vidinė kontrolė ir stresas darbe iš dalies yra mediatoriai tarp dvasinio intelekto ir darbo kokybės, dvasinis intelektas ir vidinė kontrolė yra naudingi norint sumažinti stresą darbe ir pagerinti darbo kokybę, todėl svarbu padėti vystyti darbuotojų dvasinį intelektą.


  • Mažina makiavelizmą ir eikvojimą.

Karbalaei, S., Abdollahi, A., & Abdullah, S. (2015). Machiavellianism and Spiritual Intelligence as Predictors of Waste-Prevention Behaviours among Malaysian University Students. Pertanika Journal of Social Sciences & Humanities, 23(3).

Šis tyrimas ieško ryšių tarp dvasinio intelekto ir makiavelizmo, ir jų įtakos eikvojimui. Tyrime dalyvavo 210 studentų, buvo naudojami šie instrumentai – demografinis klausimynas, dvasinio intelekto klausimynas, Mach IV ir eikvojimo elgesį vertinantys klausimai. Rezultatai parodė, kad individai, kurių dvasinis intelektas aukštesnis ir žemesnis makiavelizmas, rodė palankesnį požiūrį į eikvojimo prevencinį elgesį.


  • Mažina skirtybes, didina bendrystę ir padeda tarpreliginei komunikacijai

Ferreira, C., & Schulze, S. (2016). Cultivating spiritual intelligence in adolescence in a divisive religion education classroom: a bridge over troubled waters. International Journal of Children’s Spirituality, 21(3-4), 230-242.

Religijos mokymas mokyklose dažnai kelia įvairių sunkumų, mokytojams dažnai sunku dėl religinės įvairovės ir skirtingų mokinių klasėse. Šio tyrimo tikslas buvo parodyti, kad dvasinio intelekto programos įtraukimas į religinio mokymo programą gali būti naudingas. Dvasinio intelekto programa religiniame mokyme buvo vykdyta 3 mėnesius. Po programos buvo padaryta išvada, kad  dvasinio intelekto programa gali padėti prasmingai komunikuoti net ir labai skirtingiems individams.


  • Veiksminga psichologinio smurto santuokoje prevencija / mažina agresyvias komunikacijos formas

Yadav, S., Kohli, N., & Kumar, V. (2016). Spiritual Intelligence and Ethics in Negotiation. Journal of Psychosocial Research, 11(1), 43.

Šio tyrimo tikslas buvo ištirti dvasinio intelekto vaidmenį derybose. Keliama hipotezė, kad dvasinis intelektas susijęs su etiškai priimtomis derybų strategijomis. Tyrime dalyvavo 110 žmonių. Jiems buvo pateikiami demografiniai klausimai (amžius, lytis, pajamos, darbo patirtis, šeima), integruoto dvasinio intelekto skalė (45 teiginiai) ir netinkamų derybų strategijų skalė (16 teiginių). Rezultatai parodė, kad individai, kurių dvasinio intelekto lygis aukštas, etiškai tinkamas derybų strategijas pažymėjo kaip labiau tinkamas, nei tie, kurių dvasinis intelektas žemesnis – hipotezė patvirtinta.


  • Didina gebėjimą rūpintis artimu, pagelbėti jam nelaimėje ar ligoje. Stiprina atjautą.

Karimi-Moonaghi, H., Gazerani, A., Vaghee, S., Gholami, H., Salehmoghaddam, A. R., & Gharibnavaz, R. (2015). Relation between spiritual intelligence and clinical competency of nurses in Iran. Iranian journal of nursing and midwifery research, 20(6), 665.

Dvasinis intelektas yra laikomas vienu svarbiausiu kalbant apie slaugių veiksmingumą ir sėkmę. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ryšius tarp dvasinio intelekto ir slaugių/slaugų klinikinės kompetencijos. Tyrime dalyvavo 250 slaugių/slaugų. Buvo pateikti demografiniai klausimai, klinikinės kompetencijos ir dvasinio intelekto klausimynai. Rezultatai: 53,3% slaugių/slaugų turėjo aukštesnį nei vidutinis dvasinį intelektą. Reikšmingos koreliacijos buvo rastos tarp dvasinio intelekto ir klinikinės kompetencijos.


  • Mažina nerimą, įtampą ir depresiją.

Ebrahimi, M., Jalilabadi, Z., Chenagh, K. G., Amini, F., & Arkian, F. (2015). Effectiveness of training of spiritual intelligence components on depression, anxiety, and stress of adolescents. Journal of medicine and life, 8 (Spec Iss 4), 87.

Kadangi paauglių vystymasis dažnai yra lydimas įvairaus pobūdžio streso, jaunuoliai patiria įvairių fizinių, su kūnų ar kultūra susijusių sunkumų, tai šis tyrimas bando išsiaiškinti, ar efektyvus dvasinio intelekto mokymas gali padėti sumažinti paagulių depresiją, įtampą ir patiriamą spaudimą. Tyrimas buvo atliktas 2014-2015 mokslo metais, visiems tyrimo dalyviams buvo pateikti demografiniai klausimai, sielvarto, streso ir nerimo įvertinimas. Viena grupė (testinė) rinkosi į 8 grupinius susitikimus, kuriuose buvo gerinamas dvasinis intelektas. Tada vėl visiems tyrimo dalyviams buvo pateikti tie patys klausimai. Rezultatai parodė, kad dvasinio intelekto užduočių atlikimas stipriai sumažino paauglių sielvartą, stresą ir nerimą.


  • Didėja savigarba ir socialumas / mažėja bendravimo problemų

Sharma, B. S., & Arif, A. (2015). Spiritual intelligence, self-esteem and mental health status among the school going adolescents. Indian Journal of Positive Psychology, 6(3), 233.

Dvasinis intelektas gali daryti teigiamą įtaką psichinei sveikatai ir gali padidinti paauglių savigarbą. Be to, tai gali vesti į geresnį problemų sprendimą, tikslų kėlimą ir gali pagerinti bendrą paauglių gyvenimo kokybę. Šio tyrimo tikslas buvo išnagrinėti ryšius tarp dvasinio intelekto, savigarbos ir paauglių psichinės sveikatos. Tyrime dalyvavo 40 vaikinų ir 40 merginų iš 8-12 klaių. Tyrimo dalyviams buvo pateikiami demografiniai klausimai, SISRI-24 klausimynas, Savigarbos skalė bei Galių ir sunkumų klausimynas. Dvasinis intelektas buvo teigiamai susijęs su savigarba. Emociniai simptomai, hiperaktyvumas, problemos su bendraamžiais ir bendra sunkumų skalė su dvasiniu intelektu buvo susiję neigiamai, socialumas su dvasiniu intelektu buvo susijęs teigiamai. Šis tyrimas rodo, kad dvasinis intelektas yra susijęs su savigarba ir psichine paauglių sveikata. Taigi, dvasinis intelektas gal būti naudojamas kaip psichinių problemų prevencija.


  • Stiprėja savireguliacijos gebėjimas / reikalinga ir sutuoktiniams

Bashir, H., & Bashir, L. (2016). Investigating the relationship between self-regulation and spiritual intelligence of higher secondary school students. Indian Journal of Health & Wellbeing, 7(3).

Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti ryšius tarp dvasinio intelekto ir savireguliacijos ir rasti skirtumus tarp šių dviejų kintamųjų. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėra skirtumų tarp miesto ir kaimo vietovių mokinių savireguliacijos. Tuo tarpu dvasinis intelektas tarp miesto ir kaimo mokinių statistiškai reikšmingai skyrėsi. Galiausiai, buvo rasta, kad savireguliacija ir dvasinis intelektas yra statistiškai reikšmingai susiję.


  • Mažėja suicidinių sumanymų / didėja noras gyventi

Alizadeh, S., & Aveh, M. C. (2016). Examination on the role of emotional intelligence and spiritual intelligence on suicidal tendency among high school students in Gachsaran. Indian Journal of Health and Wellbeing, 7(1), 106.

Šio tyrimo tikslas buvo išnagrinėti emocinio ir dvasinio intelekto vaidmenį suicidinėms mintims tarp mokinių. Tyrime dalyvavo 367 mokiniai. Buvo naudojami emocinio intelekto, dvasinio intelekto klausimynai ir suicidinių minčių skalė. Tyrimo dalyviams buvo ne tik pateikiami instrumentai, bet jie taip pat dalyvavo interviu su tyrėjais. Rezultatai parodė, kad individų, kurie turi suicidinių minčių emocinis ir dvasinis intelektai reikšmingai susiję. Be to, emocinis intelektas galėjo numatyti suicidines tendencijas tarp mokinių. Taip pat rasti skirtumai tarp emocinio intelekto, dvasinio intelekto ir suicidinių tendencijų tarp berniukų ir mergaičių: emocinis ir dvasinis intelektai aukštesni buvo tarp mergaičių, o suicidinės tendencijos buvo aukštos tarp berniukų.


  • Didėja kūrybiškumas.

Davoudi, R., & Nezhad, Z. A. Z. (2014). Relationship between spiritual intelligence and creativity of secondary school students. Indian Journal of Health and Wellbeing, 5(11), 1316.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo išnagrinėti ryšius tarp dvasinio intelekto ir mokinių kūrybingumo. Tyrime dalyvavo 360 mokinių. Reikšmingi ryšiai buvo rasti tarp dvasinio intelekto ir kūrybingumo.

 

Gyvosios psichologijos studija

Turite klausimų? Norite užsiregistruoti?

Susisiekti